Dažniausiai užduodami klausimai

Įprastai pirmoji konsultacija skiriama susipažinimui ir ryšio mezgimui. Jos metu psichologui gali būti svarbu sužinoti daugiau apie jūsų gyvenimo kontekstą, aplinkybes kokiomis augote, ką išgyvenote ir patyrėte bei kokia yra dabartinė situacija jūsų gyvenime.

Konsultacijų tikslai ir net aiškus problemos apibrėžimas neretai išryškėja jau dirbant su psichologu, tačiau jūsų atsineštos gairės gali būti naudingos šiam procesui.

Prieš pirmąją konsultaciją galima apgalvoti šiuos aspektus:

  • kokie dalykai mane neramina? Tai gali apimti jūsų mintis, jausmus, konkrečias gyvenimo patirtis ar įvairius stresorius.
  • kokių tikslų norėtumėte pasiekti konsultacijomis? Kaip norėtumėt mąstyti, elgtis ar jaustis pasibaigus konsultacijoms? Kokių pokyčių tikitės?
 
 Labai svarbu leisti sau užduoti kylančius klausimus ir išsakyti kylančius jausmus, tai gali padėti apsispręsti apie tai ar būtent šis psichologas jums tinka. Ryšys tarp psichologo ir kliento yra vienas svarbiausių aspektų konsultavimo sėkmei.
 

Nors šių specialistų darbas susijęs su psichikos sveikata, jų kompetencijos skiriasi.

Psichologas – tai specialistas, baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Jis konsultuoja žmones, padeda geriau suprasti savo emocijas, mintis, elgesį ir ieškoti būdų spręsti iškylančius sunkumus.

Psichoterapeutas – tai specialistas, baigęs psichoterapijos studijas ir dirbantis pagal konkrečią psichoterapijos kryptį. Dažniausiai psichoterapeutais tampa psichologai arba gydytojai psichiatrai.

Psichiatras – gydytojas, kuris diagnozuoja psichikos sutrikimus, prireikus skiria medikamentinį gydymą ir stebi jo eigą.

Kai kuriais atvejais veiksmingiausia pagalba yra kelių specialistų bendradarbiavimas.

 

Konsultacijų dažnumas priklauso nuo individualios situacijos, jūsų poreikių ir konsultacijų tikslų. Dažniausiai konsultacijos vyksta kartą per savaitę arba kas dvi savaites, tačiau jų dažnumą visuomet aptariame kartu.

Vieniems žmonėms pakanka kelių susitikimų, siekiant geriau suprasti situaciją ar įveikti konkretų gyvenimo etapą. Kiti renkasi ilgesnį konsultacijų procesą, skirtą gilesniam savęs pažinimui ar ilgiau trunkančių sunkumų sprendimui.

Konsultacijų eiga yra lanksti – ji gali keistis atsižvelgiant į jūsų savijautą, gyvenimo aplinkybes ir terapinio proceso eigą.

 

Suaugusiųjų ir paauglių konsultacijos trunka 50 minučių.

Vaikų konsultacijų trukmė nėra vienoda – ji priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių poreikių ir savijautos. Dažniausiai vaikų konsultacijos trunka apie 30–50 minučių. Siekiama, kad konsultacijos trukmė būtų tinkamiausia pačiam vaikui ir leistų jam išlaikyti dėmesį bei jaustis saugiai.

 

Į psichologą verta kreiptis ne tik tuomet, kai atrodo, kad situacija tapo nepakeliama. Konsultacija gali būti naudinga ir tada, kai jau kurį laiką jaučiatės prasčiau, sunkiau susitvarkote su kasdieniais iššūkiais arba norite geriau suprasti save.

Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl nerimo, prislėgtos nuotaikos, streso, santykių sunkumų, gyvenimo pokyčių, netekčių ar kitų emociškai sudėtingų patirčių. Svarbiausia – nelaukti, kol sunkumai taps nebepakeliami

 

Tyrimai rodo, kad daugeliui emocinių sunkumų nuotolinės konsultacijos gali būti tokios pat veiksmingos kaip ir susitikimai gyvai. Svarbiausias veiksnys – saugus terapinis ryšys, o ne konsultacijos formatas.

Nuotolinės konsultacijos gali būti patogus pasirinkimas žmonėms, gyvenantiems kitame mieste ar užsienyje, turintiems ribotas galimybes atvykti gyvai arba norintiems daugiau lankstumo planuojant laiką.

Kad konsultacija vyktų sklandžiai, rekomenduojama pasirūpinti ramia, privačia erdve, stabiliu interneto ryšiu ir galimybe visą dėmesį skirti pokalbiui.

Šis formatas tinka daugeliui žmonių, tačiau kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas konsultavimas gyvai arba kitokia pagalbos forma. Tai visuomet aptariama individualiai.

 

Nuotolinės konsultacijos vyksta per „Google Meet“ platformą. Prieš konsultaciją el. paštu gausite prisijungimo nuorodą – jums tereikės būti prisijungus prie savo el. pašto ir ją atsidaryti sutartu laiku.

Kad konsultacija vyktų sklandžiai, rekomenduojama pasirūpinti ramia ir privačia vieta, stabiliu interneto ryšiu bei įrenginiu su kamera ir mikrofonu. Prisijungti galima tiek kompiuteriu, tiek telefonu.

Nuotolinės psichologo konsultacijos vyksta taip pat, kaip ir susitikimai gyvai – jų metu kalbamės apie jums aktualius sunkumus, ieškome jų priežasčių ir kartu ieškome tinkamiausių sprendimų. Visas konsultacijos turinys išlieka konfidencialus.

Atkreipiame dėmesį, kad vaikų konsultacijų nuotoliniu būdu neteikiame. Vaikus konsultuojame tik gyvai, nes toks formatas leidžia geriau užmegzti ryšį, stebėti vaiko elgesį ir užtikrinti kokybiškesnį konsultavimo procesą.

 

Nors techninių nesklandumų pasitaiko itin retai, jeigu nuotolinės psichologo konsultacijos metu nuktrūks interneto ryšys ar kils kitų techninių nesklandumų, susisieksime su jumis ir kartu rasime sprendimą, kad konsultacija galėtų būti tęsiama.

 

Nuotolinėms konsultacijoms taikomi tokie pat konfidencialumo principai kaip ir konsultacijoms gyvai. Konsultacijos vyksta per saugią „Google Meet“ platformą, o visa konsultacijos metu aptariama informacija išlieka konfidenciali, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.

Siekiant užtikrinti privatumą, rekomenduojame konsultacijos metu būti ramioje, privačioje erdvėje, kurioje galėtumėte laisvai kalbėtis ir jūsų netrukdytų kiti asmenys.

 

Paauglystė – intensyvių pokyčių laikotarpis, todėl emociniai svyravimai yra natūrali šio amžiaus dalis. Vis dėlto, jei sunkumai užsitęsia arba pradeda reikšmingai veikti paauglio savijautą, santykius ar kasdienį gyvenimą, verta kreiptis į psichologą.

Konsultacija gali būti naudinga, jei paauglys:

  • nuolat jaučia nerimą, liūdesį ar įtampą;
  • praranda motyvaciją, atsiriboja nuo artimųjų ar draugų;
  • susiduria su savivertės, tapatybės ar bendravimo sunkumais;
  • patiria patyčias ar kitus sunkumus mokykloje;
  • sunkiai išgyvena konfliktus šeimoje, skyrybas ar kitus gyvenimo pokyčius;
  • pasižymi ryškiais elgesio, miego ar valgymo pokyčiais.

Svarbu prisiminti, kad nebūtina laukti krizės, jog būtų verta kreiptis pagalbos. Psichologo konsultacijos gali padėti geriau suprasti save, lengviau įveikti įvairius iššūkius ir ugdyti emocinius įgūdžius, kurie bus naudingi ir suaugystėje.

 

Taip, konfidencialumas yra vienas svarbiausių psichologo darbo principų. Tai padeda kurti saugų ir pasitikėjimu grįstą ryšį.

Jei konsultacijų metu paaiškėtų, kad kyla grėsmė paauglio ar kitų žmonių saugumui, psichologas turi pareigą imtis veiksmų ir įtraukti tėvus ar kitas atsakingas institucijas. Tokiose situacijose visuomet siekiama veikti paauglio interesų labui.

 

Atsakymas priklauso nuo paauglio amžiaus, situacijos ir konsultacijos tikslo. Dažniausiai pirmojo susitikimo metu situacija aptariama su tėvais ar globėjais, o vėlesnės konsultacijos vyksta individualiai su paaugliu.

Prireikus į konsultacijų procesą įtraukiami ir tėvai – siekiant geriau suprasti situaciją bei kartu ieškoti geriausių sprendimų. Svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp tėvų įsitraukimo ir paauglio teisės į privatų, saugų pokalbį.

 

Taip, vyresni paaugliai neretai patys išreiškia norą kreiptis į psichologą.

Visgi, nepilnamečių konsultavimo tvarka priklauso nuo jų amžiaus ir galiojančių teisės aktų, todėl registruojantis paaugliui, jaunesniam negu 16 metų, būtinas vieno iš tėvų/globėjų sutikimas.

Kilus klausimams, kviečiame susisiekti ir suteiksime papildomos informacijos.

 

Vaikai ne visada geba žodžiais išreikšti savo jausmus, todėl emociniai sunkumai dažnai atsispindi jų elgesyje. Į vaikų psichologą verta kreiptis, jei pastebite, kad vaikas ilgą laiką yra pasikeitęs, sunkiau tvarkosi su emocijomis arba išgyvena sunkumus, kurie trukdo jo kasdieniam gyvenimui.

Konsultacija gali būti naudinga, jei vaikas:

  • dažnai jaučia nerimą, baimes ar liūdesį;
  • sunkiai valdo emocijas, pyksta ar tampa uždaras;
  • patiria sunkumų darželyje ar mokykloje;
  • susiduria su patyčiomis ar bendravimo sunkumais;
  • išgyvena tėvų skyrybas, netektį ar kitus reikšmingus gyvenimo pokyčius;
  • pasikeičia miego, valgymo ar elgesio įpročiai.

Kartais tėvams sunku įvertinti, ar vaiko elgesys yra natūrali raidos dalis, ar signalas, kad jam reikalinga pagalba. Tokiais atvejais konsultacija gali padėti geriau suprasti situaciją ir nuspręsti, kokios pagalbos vaikui labiausiai reikia.

 

Vaikų konsultacijų trukmė nėra vienoda – ji priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių poreikių ir savijautos. Dažniausiai vaikų konsultacijos trunka apie 30–50 minučių. Siekiama, kad konsultacijos trukmė būtų tinkamiausia pačiam vaikui ir leistų jam išlaikyti dėmesį bei jaustis saugiai.

 

Pirmoji konsultacija paprastai pradedama pokalbiu su tėvais/globėjais), siekiant geriau suprasti vaiko situaciją, sunkumus ir turimus lūkesčius. 

Vėliau, atsižvelgiant į vaiko amžių ir individualius poreikius, su vaiku dirbama pasitelkiant jam tinkamas priemones: žaidžiant, piešiant, kalbantis ar taikant kitus jo amžiui tinkamus metodus. 

Vaikų konsultacijose svarbus ne tik darbas su vaiku, bet ir bendradarbiavimas su tėvais.

 

Tėvų įsitraukimas yra svarbi vaikų konsultavimo proceso dalis. Vaiko emocinei gerovei didelę įtaką daro jo artimiausia aplinka, todėl bendradarbiavimas su tėvais padeda geriau suprasti vaiko sunkumus ir veiksmingiau ieškoti sprendimų.

Konsultacijų metu su tėvais aptariami vaiko sunkumai, stebimi pokyčiai, teikiamos įvairios rekomendacijos ir atsakoma į jiems rūpimus klausimus.

Kiek tėvai bus įtraukiami į konsultavimo procesą, priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių poreikių ir konsultacijų tikslų.

 

Vaikui pakanka paprastai ir nuoširdžiai paaiškinti, kad jis susitiks su psichologu – žmogumi, kuris padeda geriau suprasti savo jausmus, įveikti sunkumus ir jaustis saugiau. Svarbu negąsdinti vaiko ir nekurti įspūdžio, kad konsultacija yra taikoma tarsi bausmė ar ženklas, jog su juo „kažkas negerai“.

Geriausia leisti vaikui žinoti, kad jis galės žaisti, piešti, kalbėtis ir susipažinti su nauju žmogumi savo tempu.