Depresiškumas: požymiai, priežastys ir pagalba | INVICTUS PSYCHE

INVICTUS PSYCHE

Depresiškumas: požymiai, priežastys ir pagalba | INVICTUS PSYCHE

Kas yra depresiškumas?

Kartais liūdesys, nuovargis ar motyvacijos stoka tampa kasdienybės dalimi. Veiklos, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, nebedomina, įprastoms užduotims reikia daugiau pastangų, o bendravimas su kitais gali atrodyti varginantis. Ne visada lengva suprasti, ar tai laikinas sunkesnis laikotarpis, ar ženklas, kad emocinei savijautai reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Tokie išgyvenimai gali būti susiję su depresiškumu. Tačiau depresiškumas ir depresija nėra tapačios sąvokos, todėl svarbu suprasti, kaip gali pasireikšti depresiniai simptomai ir kada verta kreiptis profesionalios pagalbos.

Depresiškumas – tai emocinės savijautos būklė, kuriai gali būti būdinga prislėgta nuotaika, sumažėjęs susidomėjimas įprastomis veiklomis, energijos stoka, beviltiškumo jausmas ar kiti depresijai būdingi simptomai.

Depresiškumo požymiai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir trukme. Jie nebūtinai reiškia, kad žmogus serga depresija.

Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kurio nustatymui vertinama simptomų visuma, jų trukmė, intensyvumas ir poveikis žmogaus kasdieniam funkcionavimui.

Todėl vien prislėgta nuotaika ar keli depresiniai simptomai savaime nėra pakankamas pagrindas diagnozei nustatyti.

Kokie yra dažniausi depresiškumo požymiai?

Depresiškumas gali paveikti emocijas, mąstymą, fizinę savijautą ir elgesį.

Emociniai požymiai:

Dažnai jaučiamas liūdesys, prislėgtumas ar vidinė tuštuma.
Sumažėjęs gebėjimas patirti džiaugsmą ar malonumą.
Beviltiškumo, bejėgiškumo ar kaltės jausmas.
Padidėjęs dirglumas ar emocinis jautrumas.

Mąstymo pokyčiai:

Sunkumai susikaupti ir priimti sprendimus.
Dažnos neigiamos mintys apie save, ateitį ar savo galimybes.
Stipri savikritika ir savęs nuvertinimas.
Sunkumai pastebint teigiamus savo gyvenimo aspektus.

Fiziniai ir elgesio pokyčiai:

Nuolatinis nuovargis ar energijos stoka.
Miego sunkumai arba padidėjęs mieguistumas.
Apetito ar kūno svorio pokyčiai.
Sumažėjusi motyvacija atlikti kasdienes užduotis.
Atsitraukimas nuo bendravimo ir anksčiau mėgtų veiklų.
Sulėtėjęs judėjimas ir kalba arba padidėjęs neramumas.

Ne visi požymiai pasireiškia vienu metu. Be to, panašūs simptomai gali būti susiję ir su kitais psichologiniais ar fizinės sveikatos sunkumais.

Kuo depresiškumas skiriasi nuo įprasto liūdesio?

Liūdesys yra natūrali emocija, kurią žmogus gali patirti susidūręs su nusivylimu, netektimi, konfliktais ar kitomis sudėtingomis situacijomis.

Įprastas liūdesys dažnai susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis, o jo intensyvumas laikui bėgant gali mažėti. Net liūdėdamas žmogus paprastai išlieka pajėgus patirti ir kitų emocijų.

Depresiškumas gali apimti platesnius savijautos pokyčius. Kartu su prislėgta nuotaika gali sumažėti susidomėjimas veiklomis, atsirasti energijos stoka, miego sunkumų ar neigiamų minčių apie save.

Svarbu ne tik tai, kiek laiko žmogus jaučiasi prislėgtas, bet ir tai, kaip stipriai ši būsena veikia jo kasdienį gyvenimą.

Kodėl atsiranda depresiškumas?

Depresiškumo atsiradimui gali turėti įtakos įvairūs tarpusavyje susiję veiksniai:

Ilgalaikis stresas. Nuolatinė emocinė įtampa, didelis darbo krūvis ar užsitęsę gyvenimo sunkumai gali neigiamai veikti psichologinę savijautą.

Sudėtingos gyvenimo patirtys. Netektys, santykių nutrūkimas, socialinis atstūmimas ar kiti reikšmingi įvykiai gali būti susiję su prislėgta nuotaika.

Psichologiniai veiksniai. Polinkis į stiprią savikritiką, neigiamas savęs vertinimas, pasikartojantis neigiamų minčių analizavimas ar sunkumai reguliuojant emocijas gali prisidėti prie depresinių simptomų palaikymo.

Socialiniai veiksniai. Vienišumas, socialinės paramos trūkumas ar ilgalaikiai konfliktai gali didinti emocinių sunkumų riziką.

Biologiniai ir sveikatos veiksniai. Genetinis pažeidžiamumas, kai kurios fizinės ligos, hormoniniai pokyčiai ar vartojami vaistai taip pat gali turėti įtakos savijautai.

Dažniausiai nėra vienos priežasties, kuri paaiškintų visus patiriamus simptomus.

Ar depresiškumas visada reiškia depresiją?

Ne. Depresiškumas gali pasireikšti ir neatitikdamas depresijos sutrikimo diagnostinių kriterijų.

Vertinant galimą depresiją, svarbi simptomų trukmė, dažnumas, jų derinys ir poveikis kasdieniam gyvenimui. Pavyzdžiui, depresijos epizodui paprastai būdingi simptomai, trunkantys bent dvi savaites ir pasireiškiantys didžiąją dienos dalį beveik kasdien, tačiau vien trukmės diagnozei nepakanka.

Svarbu ir tai, kad net jei simptomai neatitinka depresijos diagnostinių kriterijų, jie vis tiek gali kelti reikšmingą emocinį diskomfortą.

Pagalbos poreikį lemia ne vien diagnozė, bet ir žmogaus patiriami sunkumai.

Kaip depresiškumas gali paveikti kasdienį gyvenimą?

Depresiškumas gali apsunkinti net įprastas kasdienes veiklas.

Žmogui gali būti sunkiau atsikelti ryte, susikaupti darbe, pasirūpinti buitimi ar palaikyti socialinius santykius. Net paprasti sprendimai kartais reikalauja daugiau pastangų.

Sumažėjus energijai ir motyvacijai, žmogus gali pradėti atsisakyti anksčiau mėgtų veiklų. Tačiau mažėjant aktyvumui, gali sumažėti ir galimybių patirti malonių ar prasmingų išgyvenimų.

Taip kartais susiformuoja savipalaikis ciklas: prislėgta savijauta mažina aktyvumą, o sumažėjęs aktyvumas gali dar labiau palaikyti prislėgtumą.

Kas gali padėti susidūrus su depresiškumu?

Pagalbos būdai priklauso nuo simptomų intensyvumo, trukmės ir individualios situacijos.

Palaipsniui palaikomas aktyvumas. Net nedidelės, įveikiamos kasdienės veiklos gali padėti išlaikyti dienos struktūrą ir suteikti daugiau galimybių patirti teigiamų išgyvenimų.

Socialinių ryšių palaikymas. Bendravimas su artimaisiais ar kitais palaikančiais žmonėmis gali mažinti izoliacijos jausmą.

Miego ir poilsio režimas. Reguliarus miego ritmas ir pakankamas poilsis svarbūs emocinei savijautai.

Fizinis aktyvumas. Pagal galimybes pasirinktas judėjimas gali prisidėti prie depresinių simptomų mažinimo.

Savikritiškų minčių atpažinimas. Verta pastebėti, kada mintys apie save tampa itin griežtos, apibendrinančios ar neatitinkančios visos situacijos.

Profesionali pagalba. Jei simptomai užsitęsia, stiprėja ar reikšmingai trikdo kasdienį gyvenimą, svarbu kreiptis į specialistą.

Šie būdai nėra universalūs ir neturėtų būti suprantami kaip pakaitalas profesionaliam gydymui, kai jis reikalingas. Depresiškumo metu net paprastos veiklos gali atrodyti sunkiai įveikiamos, todėl svarbu kelti realistiškus lūkesčius sau.

Kada verta kreiptis į psichologą?

Psichologo konsultaciją verta apsvarstyti, jei:

Prislėgta nuotaika kartojasi arba tęsiasi ilgą laiką.
Vis sunkiau patirti džiaugsmą ar susidomėjimą įprastomis veiklomis.
Nuolat jaučiate nuovargį, motyvacijos ar energijos stoką.
Dažnai kyla beviltiškumo, kaltės ar savęs nuvertinimo jausmai.
Sumažėjo noras bendrauti, vis dažniau atsitraukiate nuo aplinkinių.
Emocinė savijauta pradeda trukdyti darbui, mokslams, santykiams ar kasdienėms veikloms.

Psichologinių konsultacijų metu galima geriau suprasti patiriamus sunkumus, juos palaikančius veiksnius, tyrinėti mąstymo ir elgesio modelius bei ieškoti individualiai tinkamų pagalbos būdų.

Jeigu įtariama depresija, gali būti reikalingas ir gydytojo įvertinimas. Priklausomai nuo simptomų sunkumo, gali būti rekomenduojama psichoterapija, medikamentinis gydymas ar jų derinys.

Kada pagalbos reikia nedelsiant?

Jei atsiranda minčių apie savižudybę, savęs žalojimą, stiprus beviltiškumas ar žmogus nebegali pasirūpinti pagrindiniais savo poreikiais, svarbu neatidėlioti pagalbos paieškos.

Esant tiesioginiam pavojui gyvybei ar saugumui, reikia skambinti 112 arba kreiptis į skubiosios medicinos pagalbos skyrių.

Psichologo konsultacijos dėl depresiškumo Kaune ir nuotoliu

INVICTUS PSYCHE psichologės konsultuoja suaugusiuosius ir paauglius, patiriančius depresiškumą, emocinę įtampą, gyvenimo krizes ir kitus psichologinius sunkumus.

Konsultacijos vyksta Kaune, Veiverių g. 134, ir nuotoliu.

Jeigu pastebite, kad prislėgta savijauta užsitęsia arba pradeda riboti kasdienį gyvenimą, psichologo konsultacija gali būti vienas iš žingsnių siekiant geriau suprasti savo patirtį ir ieškoti tinkamos pagalbos.

Konsultacijos kaina nuo 40 eur.

Registruotis konsultacijai galite paspaudę čia arba paskambinę numeriu +3706 307 9583.