6 mitai apie depresiją: ką svarbu žinoti?

INVICTUS PSYCHE

6 mitai apie depresiją: ką svarbu žinoti?

Apie depresiją kalbama vis dažniau, tačiau ją vis dar lydi įvairūs klaidingi įsitikinimai. Kartais depresija suprantama kaip paprastas liūdesys, motyvacijos trūkumas ar laikinas sunkesnis gyvenimo etapas. Kitais atvejais manoma, kad ją patiriantis žmogus būtinai turi atrodyti prislėgtas ir negebėti atlikti kasdienių veiklų.

Tokie įsitikinimai gali apsunkinti depresijos atpažinimą, paskatinti nuvertinti savo ar kito žmogaus išgyvenimus ir atitolinti pagalbos paiešką.

Šiame tekste pateikiami keletas populiariausių mitų.

1 mitas. Depresija – tai tiesiog liūdesys

Liūdesys yra natūrali emocija, kurią galime patirti susidūrę su nusivylimu, netektimi, nesėkme ar kitais gyvenimo sunkumais. Tačiau depresija nėra tapati įprastam liūdesiui.

Depresijai gali būti būdinga ilgiau išliekanti prislėgta nuotaika, sumažėjęs susidomėjimas anksčiau maloniomis veiklomis, energijos stoka, miego ar apetito pokyčiai, sunkumai susikaupti, beviltiškumo ar menkavertiškumo jausmai. Kai kurie žmonės depresiją gali išgyventi ne tiek kaip stiprų liūdesį, kiek kaip emocinę tuštumą, abejingumą ar sumažėjusį gebėjimą jausti malonumą. Vertinant depresijos galimybę, svarbu atsižvelgti ne į vieną atskirą jausmą, o į simptomų visumą, jų trukmę, intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

2 mitas. Depresija serga tik silpni žmonės

Depresija nėra silpno charakterio, valios ar nepakankamų pastangų požymis.

Jos atsiradimas siejamas su įvairių biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika. Reikšmės gali turėti genetinis pažeidžiamumas, ilgalaikis stresas, ankstesnės patirtys, sveikatos būklė, santykiai ir gyvenimo aplinkybės.

Depresiją gali patirti skirtingo amžiaus, išsilavinimo, profesijų ir gyvenimo patirčių žmonės.

Svarbu ir tai, kad gebėjimas įveikti kitus gyvenimo sunkumus neapsaugo nuo depresijos. Žmogus gali būti atsakingas, atkaklus, turėti palaikančių santykių ir vis tiek sirgti.

3 mitas. Depresija turi turėti aiškią priežastį

Kartais depresijos simptomai atsiranda po reikšmingų gyvenimo įvykių – netekties, skyrybų, ilgalaikio streso, ligos ar kitų sudėtingų patirčių.

Tačiau ne visada įmanoma nustatyti vieną konkrečią priežastį.

Depresija gali pasireikšti ir tuomet, kai iš pirmo žvilgsnio žmogaus gyvenime nėra didelių sunkumų. Darbas, artimi santykiai ar palankios gyvenimo sąlygos savaime neapsaugo nuo psichikos sveikatos sutrikimų.

Todėl klausimas „Dėl ko tau liūdna, juk viską turi?“ gali būti ne tik netikslus, bet ir paskatinantis žmogų jaustis nesuprastu.

Nors gyvenimo aplinkybių supratimas gali būti svarbi pagalbos dalis, depresijai ne visada galima rasti paprastą paaiškinimą.

4 mitas. Norint įveikti depresiją, tereikia susiimti ir mąstyti pozityviai

Patarimai daugiau judėti, užsiimti mėgstama veikla ar stengtis galvoti pozityviau kartais pateikiami kaip paprastas depresijos sprendimas. Tačiau, depresija gali paveikti žmogaus energiją, motyvaciją, dėmesį, miegą ir gebėjimą patirti malonumą. Dėl to net veiklos, kurios anksčiau atrodė lengvos ar malonios, gali pareikalauti daugiau pastangų.

Fizinis aktyvumas, dienos režimas, socialinis palaikymas ir kiti savipagalbos būdai gali būti naudingi, tačiau jų ne visada pakanka.

Priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualios situacijos, gali būti reikalinga psichologinė pagalba, medikamentinis gydymas arba jų derinys.

Svarbu nenuvertinti žmogaus pastangų ir suprasti, kad depresijos simptomai gali apsunkinti net patį bandymą imtis pokyčių.

5 mitas. Depresija - išgalvota

Depresija yra medicinoje pripažintas psichikos sveikatos sutrikimas, turintis apibrėžtus diagnostinius kriterijus. Ji gali paveikti ne tik emocinę savijautą, bet ir miegą, apetitą, energijos lygį, dėmesio sutelkimą, mąstymą, atmintį bei kasdienį funkcionavimą. Kartais žmonės gali susidurti ir su fiziniais simptomais.

Moksliniuose tyrimuose nustatomi su depresija susiję smegenų aktyvumo ir funkcinių ryšių tarp skirtingų smegenų sričių skirtumai, įskaitant tinklus, dalyvaujančius emocijų reguliavimo, dėmesio ir atlygio apdorojimo procesuose, o tai leidžia kelti prielaidą, kad depresija susijusi ne tik su subjektyviais emociniais išgyvenimais, bet ir su neurobiologiniais procesais.

6 mitas. Anksčiau depresijos nebuvo

Kartais manoma, kad depresija yra šiuolaikinės visuomenės problema, o ankstesnės kartos su ja nesusidurdavo. Vis tik, į depresiją panašūs simptomai buvo aprašomi dar senovės medicinos šaltiniuose, nors tuomet jie buvo suprantami ir aiškinami kiek kitaip.

Istoriškai keitėsi ne tik psichikos sutrikimų samprata, bet ir jų atpažinimo bei diagnozavimo galimybės. Anksčiau žmonių patiriami emociniai sunkumai galėjo būti laikomi asmenybės silpnumu, nuovargiu ar kitų sveikatos problemų išraiška.

Todėl tai, kad apie depresiją anksčiau buvo kalbama mažiau, nereiškia, jog žmonės jos nepatirdavo. Didesnis depresijos matomumas šiandien savaime neįrodo, kad praeityje šis sutrikimas buvo retesnis.

Kodėl svarbu kvestionuoti įsitikinimus apie depresiją?

Mūsų supratimą apie depresiją ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus neretai formuoja visuomenėje paplitę įsitikinimai, kurie ne visada atitinka mokslines žinias.

Tokie įsitikinimai gali būti susiję su gėdos, kaltės ar baimės būti nesuprastam jausmais, dėl kurių žmonės kartais vengia kalbėti apie patiriamus sunkumus ar net kreiptis pagalbos. Domėjimasis patikima informacija ir atvirumas skirtingoms žmonių patirtims gali padėti kurti supratingesnį požiūrį į psichikos sveikatą.