Nerimas: požymiai, priežastys ir pagalba | INVICTUS PSYCHE

INVICTUS PSYCHE

Nerimas: požymiai, priežastys ir pagalba | INVICTUS PSYCHE

Nerimas – natūrali žmogaus emocinė reakcija, kuri gali kilti susidūrus su neapibrėžtumu, galimu pavojumi ar svarbiais gyvenimo įvykiais. Jis gali padėti pasiruošti sudėtingoms situacijoms, sutelkti dėmesį ir imtis veiksmų. Tačiau kartais nerimas tampa intensyvus, užsitęsia arba pasireiškia net tuomet, kai aiškios grėsmės nėra.

Nors nerimą patiria kiekvienas žmogus, jo intensyvumas, trukmė ir poveikis kasdieniam gyvenimui gali labai skirtis.

Nerimas: kaip jį atpažinti ir kada verta kreiptis pagalbos?

Nerimas gali pasireikšti ne tik mintimis ar emocijomis, bet ir fiziniais pojūčiais bei elgesio pokyčiais.

Emociniai ir kognityviniai požymiai:

Nuolatinis nerimavimas dėl ateities ar galimų neigiamų įvykių.
Sunkumai kontroliuojant nerimą keliančias mintis.
Padidėjęs dirglumas, įtampa ar neramumas.
Sunkumai susikaupti.
Polinkis numatyti blogiausius galimus scenarijus.

Fiziniai požymiai:

Padažnėjęs širdies plakimas.
Raumenų įtampa.
Prakaitavimas ar drebulys.
Virškinimo sutrikimai ar nemalonūs pojūčiai pilve.
Miego sunkumai.
Nuovargis.

Elgesio pokyčiai:

Situacijų, kurios kelia nerimą, vengimas.
Dažnas patikinimo ar nuraminimo ieškojimas.
Sprendimų atidėliojimas dėl baimės suklysti.
Perdėtas pasiruošimas ar siekis viską kontroliuoti.

Ne visi šie požymiai pasireiškia vienu metu, o jų intensyvumas gali keistis priklausomai nuo situacijos

Kodėl jaučiame nerimą?

Nerimas susijęs su žmogaus gebėjimu atpažinti galimas grėsmes ir į jas reaguoti. Susidūrus su grėsme ar neapibrėžtumu, organizme gali suaktyvėti fiziologinės reakcijos, padedančios pasiruošti veikti.

Tačiau nerimą gali palaikyti ir įvairūs psichologiniai veiksniai: ankstesnės patirtys, nuolatinis stresas, polinkis neigiamai interpretuoti neapibrėžtas situacijas, perfekcionizmas ar sunkumai toleruojant nežinomybę.

Nerimo atsiradimui ir palaikymui taip pat gali turėti įtakos biologiniai, socialiniai bei aplinkos veiksniai.

Todėl ne visada įmanoma nustatyti vieną konkrečią nerimo priežastį.

Kuo skiriasi įprastas nerimas nuo nerimo sutrikimo?

Įprastas nerimas dažnai susijęs su konkrečiomis situacijomis, pavyzdžiui, darbo pokalbiu, egzaminu ar svarbiu sprendimu. Pasikeitus aplinkybėms, nerimas paprastai sumažėja.

Apie galimą nerimo sutrikimą verta pagalvoti tuomet, kai nerimas yra pernelyg intensyvus, sunkiai kontroliuojamas, ilgai tęsiasi arba reikšmingai trukdo kasdieniam gyvenimui.

Pavyzdžiui, žmogus gali nuolat nerimauti dėl įvairių gyvenimo sričių, vengti socialinių situacijų, patirti pasikartojančius panikos priepuolius ar jausti stiprią baimę konkrečiose aplinkybėse.

Vis dėlto vien simptomų atpažinimo nepakanka diagnozei nustatyti. Tam reikalingas išsamesnis specialisto vertinimas.

Kaip nerimas gali paveikti kasdienį gyvenimą?

Ilgalaikis nerimas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis.

Dėl nuolatinio nerimavimo gali būti sunkiau susikaupti darbe ar mokantis, priimti sprendimus, ilsėtis ir palaikyti santykius.

Kartais žmogus pradeda vengti nerimą keliančių situacijų. Nors vengimas trumpam gali sumažinti nemalonius pojūčius, ilgainiui jis gali palaikyti ar net sustiprinti nerimą.

Pavyzdžiui, žmogus, bijantis suklysti, gali nuolat atidėlioti svarbias užduotis. Trumpuoju laikotarpiu tai leidžia išvengti įtampos, tačiau vėliau gali sustiprinti nepasitikėjimą savimi ir nerimą dėl neatliktų darbų.

Kas gali padėti susidūrus su nerimu?

Nerimo mažinimo būdai priklauso nuo individualios situacijos, tačiau tam tikros strategijos gali būti naudingos:

Nerimo atpažinimas. Pastebėti, kokiose situacijose nerimas kyla, kokios mintys jį lydi ir kaip reaguoja kūnas.
Reguliarus poilsis ir miegas. Nuovargis ir miego trūkumas gali sustiprinti jautrumą stresui.
Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas gali prisidėti prie geresnės emocinės savijautos.
Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai. Kai kuriems žmonėms jie padeda sumažinti fiziologinę įtampą.
Vengimo mažinimas. Palaipsnis susidūrimas su saugiomis, tačiau nerimą keliančiomis situacijomis gali padėti mažinti baimę.
Dėmesys mintims. Mokymasis atpažinti katastrofizuojančias mintis ir apsvarstyti alternatyvius situacijos paaiškinimus.

Svarbu suprasti, kad nėra vieno visiems tinkamo nerimo įveikos būdo. Kai nerimas intensyvus, savipagalbos priemonių gali nepakakti.

Kada verta kreiptis į psichologą dėl nerimo?

Psichologo konsultaciją verta apsvarstyti, jei:

Nerimas kartojasi dažnai arba tęsiasi ilgą laiką.
Sunku kontroliuoti nerimą keliančias mintis.
Nerimas pradeda trukdyti darbui, mokslams, santykiams ar poilsiui.
Dėl nerimo vis dažniau vengiama tam tikrų situacijų.
Patiriami pasikartojantys stipraus nerimo ar panikos epizodai.
Savarankiškai taikomi nerimo mažinimo būdai nepadeda pakankamai.

Psichologinių konsultacijų metu galima tyrinėti nerimą sukeliančius ir palaikančius veiksnius, mokytis atpažinti savo reakcijas bei ieškoti tinkamų būdų įveikti patiriamus sunkumus.

Priklausomai nuo nerimo pobūdžio ir intensyvumo, gali būti rekomenduojama ir kitų specialistų pagalba.

Psichologinė pagalba patiriant nerimą Kaune ir nuotoliu

INVICTUS PSYCHE psichologės konsultuoja žmones, patiriančius nerimą, emocinę įtampą ir kitus psichologinius sunkumus.

Konsultacijos vyksta Kaune, Veiverių g. 134, arba nuotoliu.

Jeigu nerimas pradeda riboti kasdienį gyvenimą arba norisi geriau suprasti savo savijautą, pokalbis su psichologu gali būti vienas iš būdų pradėti ieškoti pagalbos.

Konsultacijos kaina nuo 40 eur.

Registruotis konsultacijai galite paspaudę čia arba paskambinę numeriu +3706 307 9583.