Panikos atakos: simptomai, priežastys ir pagalba | INVICTUS PSYCHE

INVICTUS PSYCHE

Panikos atakos: simptomai, priežastys ir kaip sau padėti? | INVICTUS PSYCHE

Staiga padažnėjęs širdies plakimas, oro trūkumo pojūtis, galvos svaigimas, stipri baimė ar jausmas, kad tuoj nutiks kažkas blogo. Tokie pojūčiai gali būti labai intensyvūs ir gąsdinantys, ypač jei patiriami pirmą kartą.

Tai gali būti panikos atakos požymiai. Nors panikos ataka dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, jos metu patiriami fiziniai ir emociniai simptomai gali būti tokie stiprūs, kad žmogui atrodo, jog jis praranda kontrolę, alpsta ar patiria rimtą sveikatos sutrikimą.

Svarbu suprasti, kas vyksta panikos atakos metu, kaip į ją reaguoti ir kada reikėtų kreiptis pagalbos.

Kas yra panikos ataka?

Panikos ataka – tai staiga kylantis intensyvios baimės ar stipraus diskomforto epizodas, kurio metu pasireiškia įvairūs fiziniai ir psichologiniai simptomai.

Panikos ataka gali kilti tiek nerimą keliančioje situacijoje, tiek netikėtai, kai aiškios priežasties nepastebima. Jos metu simptomai paprastai sustiprėja labai greitai ir intensyvumo viršūnę pasiekia per kelias minutes.

Nors intensyviausia atakos dalis dažniausiai trunka neilgai, kai kurie pojūčiai ar emocinis išsekimas gali išlikti ir jai pasibaigus.

Kokie yra panikos atakos požymiai?

Panikos atakos metu gali pasireikšti įvairūs požymiai, kurių pobūdis ir intensyvumas kiekvienam žmogui skiriasi.

Fiziniai požymiai:

Padažnėjęs ar stipriai juntamas širdies plakimas.
Prakaitavimas, drebulys ar virpėjimas.
Oro trūkumo, dusulio ar springimo pojūtis.
Spaudimas ar diskomfortas krūtinėje.
Pykinimas ar nemalonūs pojūčiai pilve.
Galvos svaigimas, silpnumas ar nestabilumo pojūtis.
Karščio bangos arba šaltkrėtis.
Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas.

Psichologiniai požymiai:

Stipri baimė prarasti kontrolę.
Baimė mirti ar patirti rimtą sveikatos sutrikimą.
Jausmas, kad aplinka atrodo nereali ar nutolusi.
Atsiskyrimo nuo savęs ar savo kūno pojūtis.

Ne kiekvienos panikos atakos metu pasireiškia visi šie simptomai. Be to, panašius pojūčius gali sukelti ir įvairios fizinės sveikatos būklės.

Kodėl kyla panikos atakos?

Panikos atakos susijusios su organizmo grėsmės atpažinimo ir reagavimo sistemomis.

Kai smegenys interpretuoja situaciją ar kūno pojūčius kaip galimą pavojų, gali suaktyvėti organizmo reakcija į grėsmę. Padažnėja širdies plakimas, pakinta kvėpavimas, padidėja raumenų įtampa.

Kartais šie natūralūs fiziologiniai pokyčiai interpretuojami kaip pavojingi. Pavyzdžiui, stipresnis širdies plakimas gali būti suprastas kaip artėjančio širdies smūgio požymis, o galvos svaigimas – kaip ženklas, kad žmogus tuoj praras sąmonę.

Tokios interpretacijos gali dar labiau sustiprinti baimę ir fiziologinį sužadinimą, taip susidarant savipalaikiam panikos ciklui.

Panikos atakų atsiradimui gali turėti įtakos ilgalaikis stresas, jautrumas kūno pojūčiams, ankstesnės patirtys, genetiniai ir kiti biologiniai veiksniai. Tačiau ne visada įmanoma nustatyti vieną aiškią priežastį.

Kuo skiriasi panikos ataka nuo panikos sutrikimo?

Pavienė panikos ataka nebūtinai reiškia, kad žmogus turi panikos sutrikimą.

Panikos sutrikimui būdingos pasikartojančios netikėtos panikos atakos, po kurių žmogus ilgą laiką nerimauja dėl galimų naujų atakų ar jų pasekmių arba reikšmingai pakeičia savo elgesį.

Pavyzdžiui, žmogus gali pradėti vengti fizinio aktyvumo, viešojo transporto, prekybos centrų ar kitų situacijų, kuriose bijo patirti panikos ataką.

Diagnozei nustatyti reikalingas profesionalus įvertinimas, taip pat svarbu atmesti kitas galimas simptomų priežastis.

Ką galiu daryti panikos atakos metu?

Panikos atakos metu svarbu ne tik siekti sumažinti nemalonius pojūčius, bet ir suprasti, kad baimė gali sustiprėti dėl to, kaip interpretuojami kūno signalai.

Gali padėti šie būdai:

1. Atpažinkite, kas vyksta.

Jei anksčiau jau patyrėte panikos atakų ir dabartiniai simptomai panašūs į ankstesnius, galite sau priminti, kad intensyvūs pojūčiai nebūtinai reiškia pavojų.

2. Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą.

Pabandykite kvėpuoti ramiau, natūraliu ritmu, vengdami pernelyg gilaus ar dažno kvėpavimo. Greitas kvėpavimas kai kuriuos simptomus, pavyzdžiui, galvos svaigimą ar dilgčiojimą, gali sustiprinti.

3. Nukreipkite dėmesį į aplinką.

Galite įvardyti kelis aplink matomus daiktus, atkreipti dėmesį į garsus ar pajusti pėdų atramą į žemę. Kai kuriems žmonėms tai padeda lengviau išbūti intensyvius pojūčius.

4. Stenkitės nekovoti su kiekvienu pojūčiu.

Nuolatinis bandymas kuo greičiau sustabdyti simptomus kartais gali sustiprinti jų baimę. Jei žinote, kad patiriate panikos ataką, gali būti naudinga priminti sau, kad pojūčiai laikini ir palaipsniui silpnės.

5. Pasirūpinkite savo saugumu.

Jei vairuojate ar atliekate kitą dėmesio reikalaujančią veiklą, saugiai ją nutraukite.

Šie būdai gali padėti įveikti panikos epizodą, tačiau jie nepakeičia profesionalaus įvertinimo, ypač jei simptomai pasireiškia pirmą kartą.

Kada vertėtų kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus?

Panikos atakos simptomai kartais gali būti panašūs į širdies, kvėpavimo ar kitų sveikatos sutrikimų požymius.

Jeigu stiprūs simptomai pasireiškia pirmą kartą, svarbu kreiptis dėl medicininio įvertinimo. Esant stipriam ar užsitęsusiam krūtinės skausmui, ryškiam dusuliui, sąmonės netekimui ar kitiems ūmiems nerimą keliantiems simptomams, būtina skubi medicininė pagalba.

Nevertėtų automatiškai manyti, kad visi tokie simptomai yra susiję su panika.

Kada verta kreiptis į psichologą?

Psichologo konsultaciją verta apsvarstyti, jei:

Panikos atakos kartojasi.
Nuolat nerimaujate, kad ataka gali pasikartoti.
Pradedate vengti vietų, veiklų ar situacijų dėl galimos panikos.
Vis dažniau stebite savo kūno pojūčius ir juos interpretuojate kaip pavojingus.
Nerimas dėl panikos atakų pradeda riboti kasdienį gyvenimą.

Psichologinės konsultacijos gali padėti geriau suprasti panikos atakų mechanizmus, atpažinti jas palaikančius veiksnius ir mokytis tinkamesnių reagavimo būdų.

Psichologo konsultacijos dėl panikos atakų Kaune ir nuotoliu

INVICTUS PSYCHE psichologės konsultuoja žmones, patiriančius nerimą, panikos epizodus ir kitus emocinius sunkumus.

Konsultacijos vyksta Kaune, Veiverių g. 134, ir nuotoliu.

Jeigu panikos atakos kartojasi arba baimė jas patirti pradeda riboti kasdienybę, psichologo konsultacija gali būti vienas iš žingsnių ieškant tinkamos pagalbos.

Konsultacijos kaina nuo 40 eur.

Registruotis konsultacijai galite paspaudę čia arba paskambinę numeriu +3706 307 9583.