Žema savivertė: kaip ji veikia mūsų gyvenimą ir ką galime keisti?
Kartais užtenka vienos nesėkmės, kritiškos pastabos ar palyginimo su kitu žmogumi, kad pradėtume abejoti savimi. Galime nuvertinti savo pastangas, nepastebėti pasiekimų ar jausti, kad kitiems sekasi geriau. Tokios patirtys pažįstamos daugeliui ir savaime nereiškia, kad žmogaus savivertė yra žema.
Tačiau kai neigiamas požiūris į save tampa įprastu mąstymo būdu, jis gali paveikti tai, kaip jaučiamės, kokius sprendimus priimame ir kaip kuriame santykius.
Ką vadiname saviverte?
Savivertė – tai bendras žmogaus savęs vertinimas, apimantis požiūrį į savo asmenybę, savybes ir vertę. Ji susijusi ne tik su tuo, ką apie save galvojame, bet ir su tuo, kaip reaguojame į savo klaidas, pasiekimus ar kitų žmonių nuomonę.
Žmogus, kurio savivertė pakankamai stabili, gali pripažinti savo trūkumus ir nesėkmes, tačiau jų nesutapatina su visa savo asmenybe. Pavyzdžiui, nepavykęs pokalbis gali būti vertinamas kaip nemaloni patirtis, o ne įrodymas, kad žmogus apskritai nemoka bendrauti.
Tuo tarpu esant žemesnei savivertei, atskiros nesėkmės kartais tampa pagrindu platesnėms neigiamoms išvadoms apie save. Žmogus gali būti linkęs pastebėti savo trūkumus, o teigiamas savybes ar pasiekimus laikyti nereikšmingais.
Savivertė taip pat nėra tapati pasitikėjimui savimi. Galime pasitikėti savo gebėjimais konkrečioje srityje, tačiau kartu abejoti savo, kaip asmens, verte.
Kokie požymiai rodo galimą žemą savivertę?
Žemas savęs vertinimas ne visada pastebimas žvelgiant iš šono. Kartais žmogus atrodo savimi pasitikintis, yra aktyvus ir sėkmingas, tačiau viduje nuolat jaučiasi nepakankamu.
Žemesnė savivertė gali atsispindėti įvairiose kasdienėse situacijose:
Savikritika. Žmogus dažnai pastebi savo klaidas, griežtai vertina nesėkmes ir sunkiau pripažįsta tai, kas jam pavyko.
Nuolatinis lyginimasis. Kitų žmonių pasiekimai, gebėjimai ar išvaizda tampa pagrindu abejoti savimi.
Jautrumas kritikai. Net nedidelė pastaba gali būti išgyvenama kaip asmeninio nepakankamumo patvirtinimas.
Sunkumai priimant pagyrimus. Teigiami kitų žmonių vertinimai gali atrodyti nepelnyti ar perdėti.
Baimė suklysti. Noras išvengti nesėkmės kartais paskatina atsisakyti naujų galimybių.
Stiprus pritarimo poreikis. Gali būti sunku priimti sprendimus ar išsakyti savo nuomonę be kitų patvirtinimo.
Sunkumai nustatant ribas. Žmogus gali dažnai prisitaikyti prie kitų poreikių, net jei dėl to nukenčia jo paties savijauta.
Paminėtina, kad šie požymiai nėra specifiniai vien žemai savivertei. Panašios patirtys gali būti susijusios su nerimu, ankstesnėmis santykių patirtimis, asmenybės ypatumais ar konkrečiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Kas formuoja mūsų požiūrį į save?
Žmonių požiūris į save vystosi įvairių patirčių kontekste. Mūsų santykiui su savimi įtakos gali turėti tiek ankstyvoji aplinka, tiek vėlesni gyvenimo įvykiai.
Vaikystėje ir paauglystėje reikšmingą vaidmenį gali atlikti tai, kaip į mūsų poreikius, pasiekimus ar klaidas reaguoja aplinkiniai. Dažnas nuvertinimas, kritika, atstūmimas ar sunkiai pasiekiami lūkesčiai kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie neigiamo savęs vertinimo.
Vis dėlto ankstyvosios patirtys nėra vienintelis veiksnys. Savivertę gali paveikti ir vėlesni santykiai, ilgalaikis stresas, netektys, skyrybos, profesinės nesėkmės ar reikšmingi gyvenimo pokyčiai.
Svarbūs gali būti ir individualūs mąstymo ypatumai. Pavyzdžiui, žmogus, kuris sau kelia itin aukštus reikalavimus, gali vertinti save palankiai tik tada, kai pasiekia norimą rezultatą. Tokiu atveju savęs vertinimas tampa stipriai priklausomas nuo sėkmės, produktyvumo ar kitų žmonių pripažinimo.
Nors kai kurie įsitikinimai apie save gali būti susiformavę seniai, tai nereiškia, kad jie nekoreguotini. Naujos patirtys ir sąmoningos pastangos gali padėti palaipsniui keisti santykį su savimi.
Kaip žema savivertė gali riboti mūsų pasirinkimus?
Vienas iš būdų, kaip neigiamas savęs vertinimas gali būti palaikomas, yra vengimas.
Įsivaizduokime žmogų, kuris norėtų užmegzti naujų pažinčių, tačiau mano, kad nėra pakankamai įdomus kitiems. Siekdamas išvengti galimo atstūmimo, jis atsisako socialinių susitikimų.
Toks sprendimas trumpam gali suteikti palengvėjimą. Tačiau kartu sumažėja galimybė patirti, kad bendravimas gali būti malonus, o kiti žmonės gali jį priimti.
Panašus procesas gali pasireikšti ir darbe, moksluose ar artimuose santykiuose. Baimė suklysti, būti įvertintam ar nuvilti kitus kartais paskatina atsisakyti veiklų, kurios žmogui iš tiesų svarbios.
Taip neigiami įsitikinimai apie save gali išlikti net ir tuomet, kai nėra pakankamai patirties jiems patvirtinti.
Žemesnė savivertė taip pat gali būti susijusi su emociniais sunkumais, įskaitant nerimą ar depresišką nuotaiką. Vis dėlto šie ryšiai nėra vienareikšmiai, o žema savivertė savaime nereiškia psichikos sveikatos sutrikimo.
Kas gali padėti gerinti požiūrį į save?
Savivertės stiprinimas nėra vien bandymas dažniau galvoti apie save teigiamai. Kartais svarbiau išmokti pastebėti, kada save vertiname pernelyg griežtai, ir ieškoti labiau subalansuoto požiūrio.
- Persvarstykite savo įsitikinimus apie save.
Atkreipkite dėmesį į mintis, kurios kyla suklydus, patyrus kritiką ar susidūrus su nesėkme.
Pavyzdžiui, ar pagalvojate „Šį kartą man nepavyko“, ar „Aš nieko nesugebu“?
Antruoju atveju viena patirtis tampa apibendrinimu apie visą asmenybę.
Galite pabandyti užrašyti dažniausiai pasikartojančias neigiamas mintis ir apsvarstyti, kokie faktai jas patvirtina, o kokie – prieštarauja.
Svarbu ne pakeisti kiekvieną neigiamą mintį teigiama, o siekti tikslesnio savęs ir situacijos vertinimo.
- Pastebėkite savo stiprybes ir pastangas
Kai esame įpratę save kritikuoti, gali būti sunku pastebėti savo gebėjimus, pastangas ar pasiekimus.
Pabandykite prisiminti situacijas, kuriose pavyko įveikti sunkumą, padėti kitam žmogui, išmokti naują dalyką ar elgtis pagal savo vertybes.
Tai nebūtinai turi būti dideli laimėjimai. Kartais reikšminga ir tai, kad sudėtingoje situacijoje išdrįsome pabandyti, net jei rezultatas nebuvo tobulas.
- Ugdykite atjautą sau.
Pagalvokite, kaip reaguojate į savo klaidas. Ar leidžiate sau nusivilti, mokytis ir bandyti dar kartą, ar dažniau save kaltinate ir menkinate?
Gali būti naudinga paklausti savęs, ką panašioje situacijoje pasakytumėte artimam žmogui.
Atjauta sau nereiškia, kad turime ignoruoti savo atsakomybę ar nustoti siekti tikslų. Ji gali padėti į nesėkmes reaguoti mažiau save žeidžiančiu būdu.
- Atkreipkite dėmesį į savo santykius su kitais.
Mūsų požiūris į save gali būti susijęs su tuo, kaip jaučiamės santykiuose su kitais.
Verta pagalvoti, ar turite žmonių, su kuriais galite būti savimi, išsakyti savo nuomonę ir jaustis gerbiami.
Jeigu tam tikruose santykiuose nuolat patiriate kritiką, nuvertinimą ar spaudimą, gali būti naudinga apsvarstyti, kaip tai veikia jūsų savijautą ir kokių pokyčių norėtumėte.
- Suteikite sau galimybę patirti naujų patirčių.
Jeigu nepasitikėjimas savimi skatina vengti tam tikrų situacijų, pabandykite apsvarstyti, kokį nedidelį žingsnį galėtumėte žengti.
Tai gali būti pokalbio inicijavimas, naujos veiklos išbandymas ar savo nuomonės išsakymas.
Svarbu pasirinkti realistišką tikslą ir nesieti visos patirties vertės vien su galutiniu rezultatu.
Kartais net ir nepavykęs bandymas gali padėti geriau suprasti savo galimybes, poreikius ar reakcijas.
Kada verta kreiptis į psichologą?
Ne kiekviena abejonė savimi ar nepasitikėjimo akimirka reiškia, kad reikalinga profesionali pagalba. Tačiau jeigu neigiamas savęs vertinimas kartojasi, kelia emocinį diskomfortą, apsunkina santykius ar riboja kasdienius pasirinkimus, psichologo konsultacija gali būti naudinga.
Konsultacijų metu galima geriau suprasti savo įsitikinimus, savikritikos priežastis, ankstesnių patirčių reikšmę ir tai, kaip požiūris į save atsispindi kasdieniame gyvenime.
Darbo kryptis priklauso nuo individualių sunkumų ir poreikių. Vieniems gali būti svarbu mokytis kitaip reaguoti į nesėkmes, kitiems – stiprinti asmenines ribas, tyrinėti santykių patirtis ar mažinti priklausomybę nuo kitų žmonių vertinimo ar kt.
Savivertės stiprinimas nebūtinai yra apie siekį visada savimi pasitikėti. Kartais tai yra apie gebėjimą priimti save ir tuomet, kai suklystame, kažko nežinome ar neatitinkame savo pačių lūkesčių.
INVICTUS PSYCHE
psichologės
Alina Valiuškė
Suaugusiųjų, paauglių konsultacijos
Ineta Skirkevičiūtė
Suaugusiųjų, paauglių konsultacijos
Austėja Gudomskaitė
Vaikų, paauglių konsultacijos
Ieva Lopėčiūtė
Suaugusiųjų, paauglių konsultacijos